Monstrancija

Monstrancija atsirado tais laikais, kai bažnytinėje bendruomenėje vyko diskusijos apie realų Kristaus buvimą Švenčiausiajame Sakramente. Iki tol tikintieji pamatydavo Eucharistiją šv. Mišių metu per pakylėjimą ir priimdami šv. Komuniją. Bažnyčia, kovodama su klaidatikystėmis, įsivedė Švenčiausiojo Sakramento garbinimo pamaldas, išstatymą, procesijas, laiminimą juo. Monstrancijos forma dažnai primena saulę, simbolizuojančią patį Dievą, apšviečiantį mūsų kasdienybę ir suteikiantį gyvenimui prasmės.

Monstrancijoje esanti apvali stiklinė dėžutė, skirta konsekruotai Ostijai įdėti. Ostija tvirtinama lunulėje (lot. lunula – mėnulis), susidedančioje iš dviejų pusmėnulių, laikančių Ostiją monstrancijos dėžutėje. Lunulė visada sidabruojama arba auksuojama. Ostijai įdėti skirta dėžutė montuojama ant pėdos. Ši dėžutė gali būti dabinta įvairiausiomis formomis, saulės spinduliais, bokšto forma, šventųjų atvaizdais, brangakmeniais, gotikiniu ar moderniu stiliumi. Priklauso nuo menininko išmonės, tačiau niekada neužmirštant esminių elementų. Monstrancija visada puošiamas kryžiumi, jis primena, jog išganymas atėjo per kryžiaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.