Šv. Jonas XXIII sielos dienoraštis. Šventumo kelias. G. Vigini

1896–1963 m. rašyti dienoraščiai puikiai atskleidžia ne tik platų istorinį ir geografinį kontekstą, kuriame plėtojosi šv. Jono XXIII veikla, bet ir pagrindinį jo siekį – sau pačiam ir skaitytojams atskleisti krikščioniško gyvenimo tikslą remiantis iškilių mąstytojų įžvalgomis.

4.50

Liko 14

2014 m. šventuoju paskelbtas popiežius Jonas XXIII (Angelo Giuseppe Roncalli, 1881–1963 m.) visame krikščioniškame pasaulyje laikomas dideliu autoritetu – tiek dėl jo inicijuotų socialinių pokyčių, tiek dėl pastangų siekiant taikos tarp valstybių ir tarp Bažnyčių, tiek dėl dėmesio žmogaus teisėms. Labai trumpas šv. Jono XXIII pontifikatas truko vos penkerius metus, bet turėjo didelės įtakos. Šis popiežius, pradėjęs Vatikano II susirinkimą, dėl savo paprastumo ir gerumo pramintas „geruoju popiežiumi Jonu“, buvo mylimas ne vien katalikų bendruomenės. 1896–1963 m. rašyti dienoraščiai puikiai atskleidžia ne tik platų istorinį ir geografinį kontekstą, kuriame plėtojosi šio iškilaus dvasininko veikla, bet ir pagrindinį jo siekį – sau pačiam ir skaitytojams atskleisti krikščioniško gyvenimo tikslą remiantis iškilių mąstytojų (ypač Tomo Kempiečio ir Pranciškaus Salezo) įžvalgomis.