Palaimintoji Švč. Trejybės Elzbieta. Dvasiniai užrašai

Gyvendama nepertraukiamą bendrystę su gyvuoju Dievu, kalba apie tylos svarbą ir kelią iki jos.

3.00

Liko 2

Pal. Švč. Trejybės Elzbieta Šios palaimintosios gyvenimo centras – Švenčiausiosios Trejybės, gyvenančios sieloje, slėpinys. Stengdamasi išlaikyti „tikėjimo budrumą“, ji gyveno nepertraukiamoje bendrystėje su gyvuoju Dievu. Tokia bendrystė pasiekiama ne tik vienuoliams karmelitams, – Elzbieta ieškoti Dievo širdies gelmėse išmoko dar gyvendama pasaulyje. Tam labai svarbi tyla, ne vien išorinė, kuri negyvenantiems vienuoliško gyvenimo retai pasiekiama, bet vidinė – tai buvimas su Dievu, vidinė vienybė su Juo.