Palaimintoji Švč. Trejybės Elzbieta. Dvasiniai užrašai

Gyvendama nepertraukiamą bendrystę su gyvuoju Dievu, kalba apie tylos svarbą ir kelią iki jos.

4.00

Liko 10

Pal. Švč. Trejybės Elzbieta Šios palaimintosios gyvenimo centras – Švenčiausiosios Trejybės, gyvenančios sieloje, slėpinys. Stengdamasi išlaikyti „tikėjimo budrumą“, ji gyveno nepertraukiamoje bendrystėje su gyvuoju Dievu. Tokia bendrystė pasiekiama ne tik vienuoliams karmelitams, – Elzbieta ieškoti Dievo širdies gelmėse išmoko dar gyvendama pasaulyje. Tam labai svarbi tyla, ne vien išorinė, kuri negyvenantiems vienuoliško gyvenimo retai pasiekiama, bet vidinė – tai buvimas su Dievu, vidinė vienybė su Juo.